Interaktyvus diplomatinio Kauno žemėlapis atvaizduoja diplomatijai svarbias Kauno miesto vietas. Paspaudus ant žemėlapyje esančių žymeklių turėsite galimybę iš arčiau susipažinti su jus dominančia vieta.

fff
Vokietijos pasiuntinybė
Užsienio reikalų ministerija 1935-1940 m.
Lietuvos Respublikos Seimo rūmai 1920–1927 m.
Lietuvos Respublikos Prezidento rūmai
Užsienio reikalų ministerijos 1922–1935 m.
Šveicarijos konsulatas
Švedijos pasiuntinybė
Suomijos konsulatas
Nyderlandų garbės konsulatas
Latvijos pasiuntinybė
JAV pasiuntinio rezidencija
Japonijos konsulatas
Italijos pasiuntinybė
Ispanijos vice-konsulatas
Danijos pasiuntinybė
Belgijos garbės konsulatas
Close

Diplomatijos ženklai Kauno mieste

1919–1940 m.

1918 m. vasario 16 d. buvo deklaruota Lietuvos Nepriklausomybė.Nors Nepriklausomybės Aktas buvo pasirašytas ir paskelbtas Vilniuje – istorinėje Lietuvos sostinėje, tačiau istorinės pervartos lėmė, kad besikuriančios Lietuvos valstybės institucijos 1919 m. sausio pirmosiomis dienomispersikėlė į Kauną. Taip Kaunas tapolaikinąja šalies sostine. Kaune buvo išrinktas pirmasis Lietuvos valstybės Prezidentas, šiame mieste susirinko Steigiamasis Seimas, deklaravęs valstybės valdymo formą – demokratinę Respubliką. Netrukus laikinoji sostinė tapo administraciniu, kultūros, pramonės, prekybos centru. Šiame mieste kūrėsi įvairių organizacijų centrinės būstinės, veikė svarbiausios šalies institucijos, tarp jų ir Lietuvos Respublikos Užsienio reikalų ministerija, kuriai teko svarbus uždavinys užmegzti diplomatinius santykius su užsienio valstybėmis bei atstovauti Lietuvai tarptautinėje arenoje.

Kaune pamažu pradėjo kurtis diplomatinės atstovybės. Pirmiausia Kaune apsilankė didžiųjų valstybių – JAV, Didžiosios Britanijos, Prancūzijos – diplomatinės misijos, o po kurio laiko įsikūrė šių ir kitų šalių nuolatinės pasiuntinybės bei konsulatai. 1939 m. Kaune savo atstovybes turėjo 22 užsienio valstybės.

Pirmieji užsienio valstybių atstovai susidūrė su buitinėmis problemomis – mieste nebuvo tinkamų patalpų jų darbui ir gyvenimui, todėl diplomatinės atstovybės dažnai keldavosi iš vieno pastato į kitą. Kaunui pradėjus sparčiai augti, miestas darėsi vis patrauklesnė rezidavimo vieta, oXX a. ketvirtojo dešimtmečio pabaigoje jau nesiskyrė nuo kitų Europos sostinių.

Diplomatinis korpusas oficialius diplomatinius santykius palaikė su Lietuvos Užsienio reikalų ministerija, o per ją – su kitomis valstybės institucijomis. Lietuvai paskirtas nepaprastasis pasiuntinys ir įgaliotasis ministras skiriamuosius raštus iškilmingos ceremonijos metu įteikdavo valstybės vadovuiPrezidento rūmuose, konsulai – užsienio reikalų ministrui, ministerijoje. Vėliaudiplomatai prisistatydavo Kaune rezidavusiam užsienio valstybių diplomatiniam korpusui.Kaune rezidavo įvairaus rango diplomatiniai atstovai nuo nepaprastųjų ir įgaliotųjų ministrų iki garbės konsulų. Pagal tų laikų diplomatinę praktiką ambasadorių titulais galėjo vadintis tik didžiųjų valstybių atstovai. Neretai užsienio valstybės nepaprastuosius pasiuntinius ir įgaliotuosius ministrus skirdavo kelioms valstybėms, tad tų šalių pasiuntinių nuolatinės rezidencijos vieta būdavo Rygoje, Stokholme, Kopenhagoje, Helsinkyje ir pan., o Kaune jie apsilankydavo skiriamųjų raštų įteikimo, valstybės švenčių ar svarbių diplomatinių misijų progomis.Nepaisant to visos diplomatinės atstovybės skleidė savo šalių kultūrą, rengė koncertus, parodas, filmų peržiūros ir kita.

1919–1940 m. diplomatinis korpusas tapo neatsiejama miesto kultūros dalimi, jis netgi vadintas valstybe valstybėje. Diplomatai skleidė saloninio bendravimo kultūrą, o per ją sujungė išskirtinę ir įdomią Kauno miesto visuomenės dalį: politikus, profesorius, muzikus, atlikėjus, žurnalistus, visuomenės veikėjus, išskirtinis dėmesys teko Užsienio reikalų ministerijos tarnautojams. Todėl 1919–1940 m. Kaunas gal būti vadinamas ir „Diplomatiniu Kaunu“.

Laikinojoje sostinėje buvo priimtisvarbūs užsienio politikos sprendimai. Kaune formavosi modernioji Lietuvos diplomatija, kuri lyg raudona gija išlaikė Lietuvos valstybingumo gyvastį ne tik lietuvių širdyse, bet ir tarptautinėje teisėje, kai Lietuva patyrė XX a. okupacijas. Didžiojoje Britanijoje, JAV, prie Šv. Sosto veikusių Lietuvos atstovybių ar kitose šalyse įsikūrusių konsulatų dėka Lietuvos Užsienio reikalų ministerija skaičiuoja nepertrauktos veiklos metus nuo 1918-ųjų.

Prasmė įgyjama tik žinių dėka. Todėl Vytauto Didžiojo universitetas ir Lietuvos Respublikos Užsienio reikalų ministerija ėmėsi įgyvendinti projektą „Diplomatinis Kaunas“. Įgyvendinant šį sumanymą siekiama pasiruošti Lietuvos valstybės ir modernios Lietuvos diplomatijos 100-mečio minėjimui. Internetinė svetainė www.diplomatiniskaunas.lt yra šio sumanymo dalis.

Internetinėje svetainėje ir interaktyviame žemėlapyje pradėtos žymėti diplomatijai svarbios Kauno miesto vietos: tuometinių Užsienio reikalų ministerijos, Prezidento, Seimo, Ministrų kabineto rūmai, užsienio šalių pasiuntinybių ir konsulatų kanceliarijų vietos. Kai kurių iš jų pateiktas panoraminis vaizdas, kurį papildo informacija apie atstovybes, diplomatus, informaciją papildo istorinės nuotraukos. Išsamiau pristatomi Ministrų kabineto rūmai, po juos galima pasivaikščioti virtualiai. Šiuo metu žemėlapyje sužymėtos 1939–1940 m. Kaune veikusios diplomatinės atstovybės. Ateityje planuojama pažymėti ir ankstesnių metų diplomatinių atstovybių vietas, Kauno visuomeninius pastatus ir viešąsias vietas, kurios buvo susijusios su diplomatija. Apie šias vietas planuojama pateikti išsamesnę informaciją. 2014 m. lapkričio 7 d. ant buvusio Užsienio reikalų ministerijos pastato Kaune (dabartinis adresas S. Daukanto g. 25) atidengta atminimo lenta.

Projektą finansavo Lietuvos Respublikos Užsienio reikalų ministerija.

Projektas įgyvendinamas rengėjams bendradarbiaujant su Kauno miesto savivaldybe, VšĮ „Prezidento Valdo Adamkaus biblioteka–muziejumi“, Nacionaliniu M.K. Čiurlionio dailės muziejumi, Lietuvos centriniu valstybės archyvu.