Vengrijos garbės konsulatas

1938–1939 m.

V. Putvinskio g. 54, Kaunas

Ankstesnis adresas: Putvinskio g. 32, butas 4

Tai trijų aukštų namas su pusrūsiu ir mansarda, pastatytas nugriovus toje pačioje vietoje stovėjusį medinį namą. Projekto autorius architektas V. Netyska. Pastatas pradėtas statyti 1933 m. Jo statybos kiek užsitęsė dėl darbų eigoje atsiradusių nukrypimų nuo projekto. Namas priklausė V. ir V. Giliams. 1938–1939 m. viename iš butų buvo įsikūrusi Vengrijos garbės vice-konsulato kanceliarija, ten pat gyveno ir Vengrijos garbės vicekonsulas dr. Aronas Braudė.

Lietuvos Respublika ir Vengrijos karalystė diplomatinius santykius užmezgė 1924 m. Tais metais Kaune buvo atidarytas Vengrijos konsulatas, vėliau jo statusas pakeistas į garbės vice-konsulatą. Pirmuoju Vengrijos konsulu Lietuvoje tapo Jonas Dobkevičius, buvęs Lietuvos finansų ministras, vienas iš Lietuvos banko kūrėjų, Prekybos ir pramonės rūmų direktorius, įvairių ekonominių organizacijų narys. Po jo mirties Vengrijos karališkuoju garbės vicekonsulu Kaune tapo ekonomistas dr. Aronas Braudė, Prekybos rūmų referentas, Finansų ministerijos statistikos tarybos narys.

Vengrijos karališkasis konsulatas Kaune be konsulinio darbo, ekonominių santykių vystymo, rūpinosi kultūrinių dvišalių santykių palaikymu. Šiuo požiūriu Įsimintini buvo 1938-ieji. Tais metais Kaune, Vytauto Didžiojo kultūros muziejuje, buvo pristatyta vengrų dailė ir skulptūra. Iš Budapešto buvo atvežta daugiau nei šimtas tapybos ir skulptūros darbų. Parodą globojo Lietuvos Prezidentas Antanas Smetona. Jos atidaryme dalyvavo svečiai iš Budapešto, Rygos, sveikinimo kalbą tarė Vengrijos pasiuntinys Lietuvai Béla Török de Mura et Köröstarcsa, atvykęs iš Helsinkio. Parodos atidarymo dienomis Kaunas buvo tapęs savotiška vengrų kultūros sostine – dailės parodą lydėjo vengrų choro pasirodymai. Tų metų Kauno muzikinio sezono įvykiu tapo įspūdingas Budapešto karališkosios operos solistų ir vengrų choro „Palestrina“ pasirodymas Valstybės teatre. Choras, kurį sudarė 125 atlikėjai, kartu su Lietuvos Valstybės teatro orkestru atliko sudėtingą, religinės tematikos, Liudviko van Bethoveno kūrinį „Missa Solemnis“. Šį koncertą Kauno publika įvertino kaip retą ir puikų.

Vengrijos diplomatiniais atstovais, akredituotais Lietuvai ir rezidavusiais Kaune, buvo:

Jonas Dobkevičius (1866–1934) – garbės konsulas nuo 1924 m. kovo 31 d., šias pareigas ėjo iki mirties 1934 m.;

dr. Aronas Braudė – garbės vicekonsulas nuo 1936 m. kovo 16 d.

Lietuvai ir kitoms Baltijos valstybėms buvo skiriamas vienas ir tas pats Vengrijos nepaprastasis pasiuntinys ir įgaliotasis ministras, kurio nuolatinės rezidencijos vieta buvo Taline, nuo 1928 m. Helsinkyje. Vengrijos diplomatiniais atstovais Lietuvai, rezidavusiais užsienyje, yra buvę:

dr. Michel Jungerth – reikalų patikėtinis (ChargédʼAffaires) nuo 1923 m. gegužės 23 d., nuolatinės rezidencijos vieta Taline;

S. de Kish – reikalų patikėtinis (ChargédʼAffaires) nuo 1934 m. sausio 16 d., nuolatinės rezidencijos vieta Helsinkyje;

Béla Török de Mura et Köröstarcsa – nepaprastasis pasiuntinys ir įgaliotasis ministras nuo 1937 m. spalio 27 d., nuolatinės rezidencijos vieta Helsinkyje;

Louis Kuhl de Borsoshàt – nepaprastasis pasiuntinys ir įgaliotasis ministras, minimas 1940 m. Lietuvoje akredituotų diplomatų sąraše, jo paskyrimui buvo pritaręs Lietuvos Respublikos Prezidentas, tačiau pasiuntinys nespėjo atvykti į Kauną ir įteikti skiriamųjų raštų iki Lietuvos okupacijos įvykusios 1940 m.

Vengrijos konsulato adresas Kaune keletą kartų keitėsi, kanceliarija buvo įsikūrusi:

 1924–1930 m. – K. Donelaičio g. 7 (tai senasis adresas);
1931–1932 m. – Kęstučio g. 6 (tai senasis adresas);
1933 m. – Totorių g. 12 (dabar – Totorių g. 14);
1938–1939 m. – V. Putvinskio g. 32, butas 4 (dabar – V. Putvinskio g. 54);
1940 m. – Putvinskio g. 9 (dabar – V. Putvinskio g. 11).