Užsienio reikalų ministerijos 1922–1935 m.

Dabartinis adresas – S. Daukanto g. 25, Kaunas. Tai trijų aukštų pastatas su rūsiu ir pastoge, būdingas modernizmo architektūros pavyzdys. Pastato projektą parengė technikas Jokūbas Ušakovas.XIX a. pabaigoje dabartinio pastato vietoje stovėjo medinis namas. Apie 1909 m. namą su sklypu nupirko Grigorijus Michelsonas. Naujasis savininkas nugriovė neišvaizdų medinį namą, buvusį sklypo kampe ir vietoje jo pastatė trijų aukštų namą su erdviais nuomojamais butais. Dalyje pirmojo aukšto buvo įrengta parduotuvė. 1920 m. šį namą paveldėjo Chava ir Rachilė Pružanai. 1920 m. savininkai šį namą išnuomojo Lietuvos Respublikos Užsienio reikalų ministerijai. 1926 m. ministerija savo lėšomis atliko vidaus remontą, įvedė centrinį šildymą. 1935 m. ministerija iš pastato išsikėlė, tačiau šiame pastate ir toliau liko Užsienio reikalų ministerijai pavaldus Eltos biuras. 1938–1940 m. šiame pastate patalpas nuomojo kontoros ir valstybės įstaigos, jame veikė bridžo klubas. Užsienio šalių konsulai ir vicekonsulai skiriamuosius raštus įteikdavo Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministrui Užsienio reikalų ministerijos patalpose. Tik po šios ceremonijos užsienio šalių diplomatiniai atstovai oficialiai pradėdavo eiti savo pareigas Lietuvoje. Tuo tarpu aukštesnio rango diplomatai – nepaprastieji pasiuntiniai ir įgaliotieji ministrai – skiriamuosius raštus įteikdavo Lietuvos Respublikos Prezidentui Prezidento rūmuose. Šiuo metu pastate yra įsikūrusi VšĮ Prezidento Valdo Adamkaus biblioteka–muziejus, taip pat VDU Lietuvių išeivijos institutas.

Apie to meto Užsienio reikalų ministeriją amžininkai rašė: „Ar p. Michelsonas pamatęs prieš karą gražius namus dabartinėj Daukanto gatvėj, netoli tuometinio Nikalojaus prospekto (dabar Laisvės Alėjos), kur šliaužiojo ,,konkė“ ir vaikščiojo Kauno įgulos karininkai – ar tas Michelsonas, galėjo manyti, kad jo statytiems namams teks priglausti Lietuvos Užsienių Reikalų Ministerija? Daukanto trylika. Užsieny kartais vietoj „užsienių reikalų ministerija“ sako „Quai d’Orsay“, „Wilhelmatrasse“, „Downing Street“, — pagal tos ministerijos antrašą Pas mus tokia prasme nieks nesako „Daukanto trylika“. Gal bijo paminėti nelemtą „velnio tuziną“? Trijų ankštų neperdidžiausi namai. […] Čia kiekvienas aukštas atlieka savo darbą. Apatiniam siekiama išplėsti Lietuvos ekonominius santykius. Viršutiniam tvarkomi visokie konsuliariniai — dokumentų, palikimų reikalai. O antrajam vairuojama Lietuvos užsienio politika. […] Ministerio kabinete kartais žurnalistas mato… vaiduoklių: jis prisimena visus d-ro Zauniaus pirmtakūnus. Tarp jų buvo ir prof. Voldemaras, ir d-ras Purickis, ir M. Sleževičius, ir d-ras Bistras. Bet kažkodėl pirmiausiai atminty iškyla vyskupas Reinys neilgai, bet sėkmingai darbavęsis šiam kabinete, kuris tada buvo, taip sakant „altorių šešėly“. Į tą svarbų kabinetą patekti nėra taip lengva. […] Visoj Ministerijoj per dienų dienas verda karštąs darbas, ginami Lietuvos interesai stiprinamas Lietuvos autoritetas užsieny.“ (En-Ea., Daukanto 13, Diena, 1934 04 01).

„Užsienio reikalų ministerija yra visai atskiras pasaulis kasdieniniame Kauno gyvenimo sūkuryje. Kiek kita yra ir užsienio reikalų ministerio užimama pozicija. Jam tenka nelengva našta reprezentuoti valstybę užsieniui. Bet ir čia Daukanto gatvėje yra nusistovėjusios savo tradicijos, kurios niekuo nesiskiria nuo Londono Dawning street’o etiketo arba bent kurios kitos kultūringos valstybės politinės „virtuvės“. Šiame darbe, kai tenka atsverti kiekvieną žodį, kur manieros ir etiketas dažnai nustelbia dvasią, nelengva yra išlaikyti visus patenkinantį prielankumą. […] Daukanto gatvėje 13 Nr. užsienio reikalų ministerija neturi nei tinkamos konferencijoms salės, nei reprezentacinio kabineto ir priėmimo salės pačiam ministeriui. Kol ministerija nepersikels į naujas patalpas — Žemės banko rūmuose, ministeriui tenka priiminėti aukštus svečius savo kukliame darbo kabinete.“ (L. Vilkys, Jauniausias Europoje užsienio reikalų ministeris, Diena, 1935 01 13).