Užsienio reikalų ministerija 1935-1940 m.

Tai K. Donelaičio ir Vienybės aikštės kampe stovintis pastatas, su vaizdu į Vytauto Didžiojo karo muziejų. Pastatas suprojektuotas 1933 m., pastatytas 1935 m. Jo autoriai: architektas Karolis Reisonas ir inžinierius Pranas Morkūnas, skulptorius Bernardas Bučas.

Statant šiuos rūmus architektūriniai sprendimai buvo pritaikyti konkrečiai urbanistinei erdvei. Tai keturių aukštų, su aukštu pusrūsiu pastatas suprojektuotas Žemės banko reikmėms. Įpusėjus statybos darbams, visas ketvirtasis aukštas buvo pritaikytas Užsienio reikalų ministerijos poreikiams. Pastate buvo įrengti du liftai žmonėms, būtent vienas banko patalpose, skirtas Žemės banko tarnautojams; kitas – užsienio reikalų ministerijos tarnautojams, taip pat buvo įrengti du liftai byloms transportuoti. Pastato tarnautojai į darbo vietas patekdavo pro atskirą įėjimą. Pastate buvo įrengta signalizacija, automatinė telefono stotis. Pastatą puošia skulptoriaus B. Bučo sukurti bareljefai. (žr. K. Reisonas, Žemės Banko Rūmai, Technika ir ūkis, nr. 1(10), 1935, p. 26–27.) Užsienio reikalų ministerija iš gretimo pastato į naujas patalpas persikėlė 1935 m. Buvusiose ministerijos patalpose, tuometiniu adresu –Daukanto g. 13, liko Užsienio reikalų ministerijos padalinys – ELTA. Nuo 1951 m. pastatas priklausė Kauno politechnikos institutui. Dabar buvę Žemės banko rūmai yra Kauno technologijos universiteto Centriniai rūmai. Užsienio šalių konsulai ir vicekonsulai skiriamuosius raštus įteikdavo Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministrui Užsienio reikalų ministerijos patalpose. Tik po šios ceremonijos užsienio šalių diplomatiniai atstovai oficialiai pradėdavo eiti savo pareigas Lietuvoje. Tuo tarpu aukštesnio rango diplomatai – nepaprastieji pasiuntiniai ir įgaliotieji ministrai – skiriamuosius raštus įteikdavo Lietuvos Respublikos Prezidentui Prezidento rūmuose.