
Ankstesnis adresas: Kalnų g. 40, vėliau V. Putvinskio g. 40
Tai Vytauto Landsbergio-Žemkalnio suprojektuotas 1928 m. statytas, dailininkui ir visuomenės veikėjui Antanui Žmuidzinavičiui priklausęs namas. Pastatas buvo rekonstruotas 1938 m. Tai netaisyklingo plano, trijų aukštų namas su pusrūsiu, būdingas ankstyvojo modernizmo pavyzdys. Jame išliko nemažai autentiškų interjero detalių. Dabar šiame pastate yra įsikūręs Antano Žmuidzinavičiaus kūrinių ir rinkinių muziejus. Šiame pastate 1930–1931 m. buvo įsikūręs Švedijos konsulatas.
Konsulato sekretoriumi, šiame pastate, dirbo žymus Švedijos ir Suomijos rašytojas Henry Parland (gimė 1908 liepos 29 d. Viborge, Suomijoje – mirė 1930 m. lapkričio 10 d., Kaune, Lietuvoje, palaidotas Kaune). H. Parland buvo modernizmo krypties literatūroje atstovas. 1929 m. jo tėvai susirūpinę pernelyg bohemišku sūnaus gyvenimo būdu išsiuntė jį į Kauną pas dėdę filosofijos profesorių Wilhelm Seesemann. H. Parlandas atvykęs į Kauną skundėsi prasta kava ir prastais keliais. Būdama Kaune poetas ir rašytojas įsidarbino Švedijos konsulate, bendradarbiavo užsienio ir Lietuvos periodikoje, skelbė straipsnius apie Švedijos ir Suomijos literatūrą.
Kaune veikė Švedijos konsulatas, nuo 1937 m. ir pasiuntinybė. Konsulato adresas keletą kartų keitėsi.
Konsulato kanceliarija buvo įsikūrusi:
- 1924 m. – tuometiniame „Lietuvos viešbutyje“, Laisvės al. 44 (tai senasis adresas);
- 1925–1927 m. – Miškų g. 2 (tai senasis adresas);
- 1928–1930 m. – Maironio g. 14 (tai senasis adresas);
- 1930–1931 m. – Kalnų g. 40, nuo 1931 m. V. Putvinskio g. 40 (dabar – V. Putvinskio g. 64);
- 1932–1933 m. – K. Donelaičio g. 42 (tai senasis adresas);
- 1939–1940 m. – V. Putvinskio g. 36a (dabar – V. Putvinskio g. 60).
Pasiuntinybės kanceliarija buvo įsikūrusi:
- 1936 10 17–1940 m. – Vaižganto g. 17 (dabar – Vaižganto g. 25).
Švedija Lietuvos valstybę de facto pripažino 1918 m. gruodžio 12 d., de jure – 1921 m. rugsėjo 28 d. Švedijos diplomatiniai atstovai akredituoti Lietuvai ir rezidavę Kaune:
Ernst Holmgren – konsulas nuo 1923 m. rugpjūčio 3 d. (kiti šaltiniai nurodo nuo 1924 m. liepos 3 d.);
Ulrik C. J. Pihlblad – garbės konsulas nuo 1928 m. liepos 6 d., pareigas ėjo iki konsulato likvidavimo;
Claes A. H. Westring – pasiuntinybės patarėjas ir laikinasis reikalų patikėtinis nuo 1937 m., reikalų patikėtinis nuo 1939 m. birželio 15 d., šias pareigas ėjo iki pasiuntinybės likvidavimo;
1937–1938 m. Kaune taip pat rezidavo Švedijos karo atašė adjutantai.
Lietuvai ir kitoms Baltijos valstybėms buvo skiriamas vienas ir tas pats Švedijos nepaprastasis pasiuntinys ir įgaliotasis ministras, kurio nuolatinės rezidencijos vieta buvo Rygoje. Ten rezidavę pasiuntiniai periodiškai lankydavosi Lietuvoje, taip pat jie atvykdavo į svarbiausių Lietuvos valstybinių švenčių iškilmes Kaune. Švedijos pasiuntiniais Lietuvai, rezidavusiais užsienyje, yra buvę:
Ulf Torsten Undén – nepaprastasis pasiuntinys ir įgaliotasis ministras nuo 1922 m. liepos 20 d.;
Patric C. R. de Reuterswärd – nepaprastasis pasiuntinys ir įgaliotasis ministras nuo 1928 m. spalio 1 d.;
Per Birger Johansson – nepaprastasis pasiuntinys ir įgaliotasis ministras nuo 1935 m. rugsėjo 4 d.
- Švedijos nepaprastasis pasiuntinys ir įgaliotas ministras Lietuvai Per Birger Johansson (1-as iš kairės), įteikęs skiriamuosius raštus Lietuvos Respublikos Prezidentui Antanui Smetonai. Greta jo Užsienio reikalų ministerijosProtokolo direktorius Stasys Girdvainis (2-as iš kairės). Kaunas, 1935 m. rugsėjo 4 d. Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus nuosavybė
- Lietuvos Respublikos Prezidentas Antanas Smetona sveikinasi su Lietuvai akredituotais užsienio šalių karo atašė, atvykusiais stebėti karinio parado. Kaunas, XX a. 4 dešimtmetis Lietuvos centrinio valstybės archyvo nuosavybė.
- Švedijos užsienio reikalų ministro Richard Johannes Sandler ir jo palydovų sutikimas Kauno geležinkelio stotyje. Iš dešinės: 1-as – Lietuvos užsienio reikalų ministras Stasys Lozoraitis, 2-as – Švedijos užsienio reikalų ministras Richard Johannes Sandler, 3-a – ponia Westring, Švedijos diplomato Kaune Claes A. H. Westring žmona. Taip pat svečius pasitiko Užsienio reikalų ministerijos referentas Trimakas, ministerijos sekretorius Juozas Urbšys, viceburmistras Steponas Rusteika, įgaliotasis ministras protokolo direktorius Stasys Girdvainis, „Eltos“ direktorius Pranas Dailidė, „Lietuvos Aido“ redaktorius Vytautas Alantas, Lietuvių – Švedų draugijos pirmininkas Kazys Pakštasir kiti. Taip pat Švedijos laikinasis reikalų patikėtinis Claes A. H. Westring, bei garbės konsulas Ulrik C. J. Pihlblad. Kaunas, 1937 m. birželio 5 d. Nacionalinio M. K. Čiurlionio muziejaus nuosavybė
- Švedų tautodailės parodos atidarymas Vytauto Didžiojo kultūros muziejuje. Kaunas, 1934 m. balandžio 7 d. Pirmoje eilėje iš kairės: 1-as – Antanas Merkys, 3-as – Švedijos etnografinio muziejaus direktorius, profesorius Karl Gerhard Lindblom, 4-as – Švedijos nepaprastasis pasiuntinys ir įgaliotasis ministras Patrick C. R. de Reuterswärd, 5-as – Lietuvos užsienio reikalų ministras Dovas Zaunius, 6-as – Jadvyga Tūbelienė, 7-as Lietuvos Respublikos Prezidentas Antanas Smetona, 9-as – Konstantinas Šakenis, 10-as – Lietuvių – Švedų draugijos pirmininkas Martynas Yčas. Nuotraukoje taip pat yra: Latvijos nepaprastasis pasiuntinys ir įgaliotasis ministras Liudvigs Ēķis, Čekoslovakijos laikinasis reikalų patikėtinis Jan Skalicky, Argentinos konsulas Arnoldo Barsanti, Vengrijos garbės vicekonsulas Jonas Dobkevičius, Užsienio reikalų ministerijos Politikos departamento direktorius Stasys Lozoraitis ir kiti diplomatinio korpuso nariai bei užsienio reikalų ministerijos atstovai. Taip pat: Antanas Merkys, Konstantinas Šakenis, Antanas Žmuidzinavičius, Eduardas Volteris ir kiti. Istorinės Lietuvos Respublikos Prezidentūros Kaune nuosavybė
- Švedų taikomojo meno parodos atidarymas Vytauto Didžiojo muziejuje. Kaunas, 1934 m. lapkričio 24 d. Iš kairės: 1-as – Lietuvos Respublikos švietimo ministras Juozas Tonkūnas, 2-as – generolas Vladas Nagevičius, 3-as – Lietuvos Respublikos Prezidentas Antanas Smetona, 4-as – Lietuvių – Švedų draugijos pirmininkas Martynas Yčas, 5-as – Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministras Stasys Lozoraitis. M. Smečiachausko nuotrauka Istorinės Lietuvos Respublikos Prezidentūros Kaune nuosavybė
- Naujas žodis, 1929 m.