Tarnybinis butas

1934–1938 m.

Tai buvęs pagrindinis įėjimas į antrojo aukšto apartamentus. Ministrų kabineto rūmų antrame aukšte XX a. ketvirtajame dešimtmetyje buvo įrengtas tarnybinis reprezentacinis butas. Šiame bute 1934–1938 m. gyveno ir dirbo iškilus diplomatas, Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministras Stasys Lozoraitis (1898–1983). Tarnybiniame bute taip pat gyveno diplomato šeima: žmona Vincenta Matulaitytė-Lozoraitienė (1896–1988), aktyvi visuomenės veikėja ir sūnūs, vėliau tapę Lietuvos diplomatais: Stasys Lozoraitis (1924–1994) ir Kazys Lozoraitis (1929–2007). Užsimenama, kad kartu šiame bute gyveno ir ministro Stasio Lozoraičio mama Marija Jaroševičiūtė-Lozoraitienė.

Kazys Lozoraitis paliko spalvingų atsiminimų apie vaikystę K. Donelaičio g. name: „Grįžę į Lietuvą tėvai apsigyveno Vlado Putvinskio gatvėje netoli funikulieriaus. Paskiau persikėlė į pastatą Kristijono Donelaičio gatvėje, kurio pirmame aukšte buvo įsikūrusi Vyriausybės kanceliarija. […] Mes apsigyvenome antrame aukšte. Tai buvo vyriausybinis butas, pritaikytas ne tik gyvenimui, bet ir rezidencijai. Namuose vykdavo puošnūs priėmimai, kuriuose dalyvaudavo užsienio diplomatai, Kauno visuomenės atstovai. Mes su broliu pro durų angą smalsiai stebėdavome atvykstančius svečius. Pro tą angą kartą matėme ir Antaną Smetoną, lydimą didingai atrodančios jo ponios ir adjutantų. Tai buvo vienintelis mudviejų „susitikimas“…“ (Diplomatas par excellence: Kazys Lozoraitis (1929-2007), sudarė G. Jankevičiūtė, Kaunas : Artuma, 2008)

Na, o štai kaip įėjimą į užsienio reikalų ministro butą 1935 metais aprašė žurnalistas L. Vilkys:

„Prie įėjimo į ministerio butą, kuris kartu yra įėjimas į ministerių kabineto įstaigą nuolatos dežuruoja policininkas, kuriam užtenka pasakyti.

– Aš pas poną užsienio reikalų ministerį – Tam, kad jis jus praleistų.

Po pietų policininkas paprastai paspausdamas skambutį ragina kurjerį, arba tarnaitę atdaryti duris. Jus įveda į didelį laukiamąjį kambarį, kuriame nusirengiate ir laukiate kol apie jus praneš antrojo aukšto šeimininkams. Laiptais pasikeliate į antrą aukštą, kur akims paruoštas pirmas siurprizas – didelė koklinė krosnis […]“(L. Vilkys, Jauniausia Europoje užsienio reikalų ministeris, Diena, 1935 01 13)