Foje

Ministrų kabineto rūmai buvo tapę neatsiejama Kauno dalimi. Jonas Dovydaitis, 1918 m. vasario 16-osios Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro ir ministro pirmininko Prano Dovydaičio sūnus, viename iš savo romanų taip aprašė herojaus įžengimą į Ministrų kabineto rūmus:

„Donelaičio gatvė. Išsikeroję kaštonai slepia gelsvus dviejų aukštų namus. Ministerių kabineto rūmai. Smilgius stabtelėjo, pasižiūrėjo į blizgančias savo pusbačių nosis […] ir mitriai užlipo granitiniais laipteliais. Pastūmė tvirtas ąžuolines duris. Sunkios durys lengvai atsivėrė. Šveicorius juodu švarku ir balta apykakle pagarbiai linktelėjo, pasiruošęs patarnauti.

–Kur sėdi ministeris pirmininkas? – drąsiai paklausė Smilgius.

– Prieš tai jūs, pone, turite užeiti kanceliarijon. Pirmos durys iš kairės.

Sekretorė, žilaplaukė moteris, […] rūpestingai išklausė inžinierių ir paprašė sėstis kėdėn, aptraukton žaliu aksomu. Ji dingo už kitų durų. Greit grįžo.

– Ponas kanceliarijos viršininkas prašo.

Šviesiame kambaryje iš už stalo pakilo aukštas juodu vizitiniu švarku ir pilka liemene vyriškis.“ (Jonas Dovydaitis, Skaudi šviesa. Žydrieji ežerai, Vilnius: Vaga, 1986)

 

Lenkijos karo atašė Leon Mitkiewicz, Kaune rezidavęs 1938–1939 m., taip pat paliko iškalbingą liudijimą apie dabartinį VDU rektorato pastatą, tuometinę užsienio reikalų ministro rezidenciją:

„[…] turėjau progą apžiūrėti, kaip įrengtas Lietuvos užsienio reikalų ministro namas. Puikus dviejų aukštų namas netoli Užsienio reikalų ministerijos tikriausiai kadaise priklausė kokiam nors aukštam rusų valdininkui. Iš didelio holo į antrąjį aukštą – reprezentacinius ministro apartamentus kilo platūs, patogūs kilimu iškloti laiptai. Priešais namą nuolat stovi policininkas paradine uniforma: aukšta raudona kepurė su Vyčiu priekyje, baltos pirštinės, tamsiai mėlynas apsiaustas su raudonais antpečiais ir auksinėmis sagomis.“ (Leon Mitkiewicz, Kauno atsiminimai 1938–1939 m., Vilnius: baltos lankos, 2002)