Lietuvos Respublikos Seimo rūmai 1920–1927 m.

Pastatas, kuriame 1920–1927 m. posėdžiavo Lietuvos Respublikos Seimas, buvo pastatytas 1862 m. Jis priskirtinas XIX a. istorizmui ir XX a. pradžios modernui. Šio pastato architektas – Nikolajaus Čaginas. Pastatas yra trijų aukštų su rūsiu. 1843 m. įsteigus Kauno guberniją, o Kaunui tapus jos centru, 1863 m. iš Kražių į Kauną buvo perkelta Kražių kolegija, kuriai buvo patvirtintas gubernijos gimnazijos statusas. Gimnazija įsikūrė šiuose naujai pastatytuose rūmuose. Kilus Pirmajam pasauliniam karui, gimnazija buvo uždaryta, jos kanceliarija perkelta į Smolenską. 1920–1922 m. šiuose rūmuose veikė Aukštieji kursai, kurie davę pradžią Lietuvos universitetui, iš kurio vėliau išaugo visi didieji Kauno universitetai ir akademijos. Taip pat nuo 1920 m. iki 1927 m. šiuose rūmuose posėdžiavo Lietuvos Respublikos Seimas. Šiame pastate buvo įrengta Seimo posėdžių salė, įrengtos patalpos Seimo komisijoms ir kanceliarijai. Iš viso šiame pastate posėdžiavo keturios Lietuvos Respublikos Seimo kadencijos: Steigiamasis Seimas, Pirmasis, Antrasis ir Trečiasis Seimai. Lietuvos Respublikos Prezidentas 1927 m. balandžio 12 d. paskelbė Seimo paleidimo aktą, tačiau naujojo Seimo rinkimų datos nepaskelbė. Beveik ištisą dešimtmetį Lietuvos Respublikos politinėje sąrangoje Seimo nebuvo. Valstybę dekretais valdė Respublikos Prezidentas. Naujas Seimas susirinko tik 1936 m., tačiau jam teko tik pritariamosios institucijos vaidmuo. Užsienio šalių diplomatinio korpuso nariai dalyvaudavo Seimo atidarymo ir iškilminguose Seimo posėdžiuose, skirtuose paminėti svarbias valstybės šventes, taip pat dalyvaudavo Lietuvos Respublikos Prezidento inauguracijos ceremonijose (anuomet Lietuvos Respublikos Prezidentą rinko Seimo nariai, išrinktasis Prezidentas pareigas pradėdavo eiti po priesaikos iškilmingame Seimo posėdyje). Diplomatinio korpuso nariams Seimo posėdžių salėje buvo skirta speciali ložė. Užsienio šalių diplomatai taip pat dalyvaudavo Seimo posėdžiuose, kuriuose būdavo ratifikuojamos dvišalės sutartys. Seimo rūmuose lankydavosi užsienio delegacijų atstovai, užsienio šalių parlamentinės delegacijos: Latvijos Saeimos, Didžiosios Britanijos Parlamento, Prancūzijos Senato  ir kitų šalių parlamentų atstovai.

Seimo narys Mykolas Krupavičius apie vieną iš tokių priėmimų rašė: „Tiksliai datos neprisimenu, bet tai buvo prieš tautininkų perversmą. Kaune atsilankė Kremliaus užsienio reikalų komisaras Čičerinas. Jo priėmime dalyvavau ir aš. […] Prie pietų stalo šalia Čičerino iš abiejų pusių susėdo užsienio reikalų ministeris M. Reinys ir Seimo pirmininkas Staugaitis. Mane pasodino kitoj stalo pusėj, prieš patį Kremliaus atstovą. Iš kairės ir iš dešinės sėdėjo kanauninkai su raudonais pektoralais. Čičerinas gi jokio raudono ženklo neturėjo. Tai davė man progą kiek iš jo pajuokauti: — Pone ministeri, — kreipiausi į jį savo buržuaziniu papročiu (ne „drauge komisare”), — mūsų kanauninkai yra bolševikiškesni už Tamstą. Jie afišuojasi raudonomis spalvomis, kurių pas Tamstą nematau. Jis man, atvertęs švarko atlapą, parodė ženklą, kuriame buvo išrašyta juodomis raidėmis raudonom dugne VCIK.“ (Krupavičius Mykolas, Visuomeniniai klausimai. Straipsnių rinkinys iš jo palikimo, Popiežiaus Leono XIII fondas, 1983, p. 417–418.)

1927 m. paleidus Seimą ir nepaskelbus naujo Seimo rinkimų datos, Seimo nariai išsiskirstė, tačiau kurį laiką šiame pastate dar dirbo Seimo kanceliarija. Kiek vėliau buvo nuspręsta šį pastatą perduoti Švietimo ministerijos reikmėms. 1927 m. rugsėjo 1 d. jame įsikūrė valstybinė „Aušros“ mergaičių gimnazija, kuri veikė iki 1940 m.

Šiandien šiame pastate veikia Kauno Maironio universitetinė gimnazija (dabartinis adresas – Gimnazijos g. 3, Kaunas).