
Lietuvos Respublikos Prezidento rūmai – tai vienas svarbiausių 1919–1940 m. Kauno miesto valstybinių pastatų. Šiame pastate rezidavo visi ano meto Lietuvos Respublikos (iki 1920 m. gegužės 15 d. – Valstybės) Prezidentai. Šiame pastate skiriamuosius raštus Lietuvos Respublikos Prezidentui įteikdavo užsienio šalių nepaprastieji pasiuntiniai ir įgaliotieji ministrai. Tik atlikę šią procedūrą užsienio diplomatai įgavo visas diplomatinio atstovo Lietuvos Respublikoje teises.
Sklypas, kuriame stovi Istorinė Lietuvos Respublikos Prezidentūra, susiformavo XIX a. viduryje, anuomet jis priklausė dominikonų vienuolynui ir buvo naudojamas daržams. 1844 m. šį sklypą iš vienuolyno išsinuomojo Flora Čechavičienė. 1846 m. ji gavo leidimą statyti dviejų aukštų, čerpėmis dengtą namą pagal kapitono F. Vinterio projektą. Pastato patalpos buvo skirto nuomai. Jau pastatyto pastato savininkai keletą kartų keitėsi. Apie 1860 m. rezidenciją įsigijo pirklys Saliamonas Feinbergas. Jis iš miesto valdybos išsinuomojo greta buvusį neužstatytą sklypą, su sąlyga, kad jame bus įrengtas sodas, kaip poilsio vieta, kuria galėtų laisvai ir nė kiek netrukdomi naudotis ir kiti miestiečiai. 1866 m. šį pastatą iš S. Feinbergo išsinuomojo Kauno gubernijos valdybą ir jame įrengė Kauno gubernatoriaus rezidenciją. Tačiau sklype nebuvo pagalbinių pastatų, todėl S. Feinbergas 1868 m. vakarinėje dalyje pastatė kiemo fligelį ir arklidę-ratinę. Virš arklidės-ratinės buvo suformuotas antras aukštas, kuriame įsikūrė Kauno gubernatoriaus kanceliarija. Pasibaigus nuomos sutarčiai, 1876 m. caro administracija nupirko pastatus iš S. Feinbergo. Nupirktame name abiejuose aukštuose buvo po 11 kambarių, parketo grindys, olandiškos baltų koklių krosnys. 1876–1877 m. pastatas buvo rekonstruotas, pagal gubernijos architekto Edmundo von Mikvico projektą.
Pirmojo pasaulinio karo metais, Vokiečių okupacijos metu, būsimojoje Prezidentūroje buvo įsikūręs vokiečių karinės valdžios viršininkas kunigaikštis Franz Joseph Isenburg-Birstein, o nuo 1918 m. jo įpėdinis grafas Falkenhausen. Kaunui tapus laikinąja sostine, čia ėmė kurtis iš Vilniaus persikėlusios valstybės institucijos. 1919 m. balandžio 4 d. Kaune buvo išrinktas pirmasis Lietuvos Valstybės Prezidentas. Buvo tikimasi greitai persikelti į istorinę sostinę Vilnių, todėl Prezidentui ieškota laikinos rezidencijos. Ja turėjo tapti buvę Kauno gubernatoriaus rūmai, tačiau valstybės Prezidentas į juos įsikėlė tik 1919 m. rugsėjo 1 d., nes pastate rezidavo vokiečių civilinės valdžios komisaras E. Cimerlė (Zimmerle). Iki jo pasitraukimo iš Kauno, Lietuvos Prezidentas buvo įsikūręs nedideliame mūriniame name Laisvės alėjos ir Vytauto prospekto kampe. Buvusi gubernatūra nuo 1919 m. rugsėjo iki 1940 m. birželio tapo vienu svarbiausių pastatų ne tik Kaune, bet ir Lietuvoje. Šis pastatas tapo Lietuvos Respublikos Prezidento rūmais, kuriuose rezidavo visi trys ano meto Lietuvos Respublikos Prezidentai: Antanas Smetona, Aleksandras Stulginskis ir Kazys Grinius.
1923–1924 m. pastatas buvo remontuotas. Pirmame aukšte buvo įrengtas Prezidento šeimos butas, įvestas centrinis šildymas, įstiklinta antro aukšto galerija. 1935 m. Prezidentūros teritorija buvo aptverta nauja tvora, kuri išliko iki šių dienų. Jos projektą parengė dailininkas Jonas Juozas Burba.
Prezidento rūmuose patalpos buvo skirtos darbui, o dalyje pirmo aukšto buvo įrengtas privatus Prezidento šeimos butas, į kurį būdavo patenkama pro atskirą įėjimą iš pastato galo. Antrame aukšte buvo du salonai, skirti oficialiems priėmimams. Didesniajame vykdavo oficialūs valstybinių delegacijų priėmimai, jame užsienio diplomatai įteikdavo skiriamuosius raštus Prezidentui. Taip pat antrame aukšte buvo įrengtas Prezidento darbo kambarys, valgomasis, gailestingosios sesers kambarys, nedidelis kambarys-muziejus, kuriame buvo galima išvysti Prezidento gautas dovanas. Tuo tarpu Prezidento kanceliarija buvo įsikūrusi greta Prezidento rūmų, prie Seimo ir Povilo Lukšio gatvių stovėjusiame atskirame dviejų aukštų mūriniame name.
Lietuvos užsienio reikalų ministrai ir Lietuvos diplomatai užsienio valstybėse dažnai kėlė naujos Prezidentūros statybos klausimą, nes šis pastatas buvo pernelyg kuklus, per maža ir nepritaikytas didesniems priėmimams. Nors paskutiniais nepriklausomybės metais buvo paskelbtas tarptautinis konkursas naujo Prezidentūros pastato projekto konkursas, tačiau nauji Prezidento rūmai taip ir nebuvo pastatyti.
Šiandien šiame pastate yra įsikūręs muziejus – Istorinės Lietuvos Respublikos Prezidentūra Kaune.
- Garbės kuopa pasitinka iš Lietuvos Respublikos prezidentūros išeinantį užsienio pasiuntinį po skiriamųjų raštų įteikimo. Kaunas, XX a. 4 dešimtmetis Lietuvos centrinio valstybės archyvo nuosavybė.
- Garbės kuopa pasitinka Italijos neparastąjį pasiuntinį ir įgaliotąjį ministrą Lietuvai Francesko Fransoni išeinantį iš Lietuvos Respublikos prezidentūros po skiriamųjų raštų įteikimo. Kaunas, 1935 m. lapkričio 9 d. M. Smečechausko nuotrauka Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus nuosavybė.
- Jungtinių Amerikos Valstijų laivyno admirolo Andrews ties įėjimu į Prezidento rūmus. Be svečio nuotraukoje taip pat yra Bronius Balutis, Užsienio reikalų ministerijos atstovas, Tomas Norus-Naruševičius, susisiekimo ministras, Jungtinių Amerikos Valstijų konsulas. Kaunas, 1923 m. Iš leidinio: Krivulė, 1923, nr. 3
- Sovietų Sąjungos pasiuntinys Lietuvai Arosjevas išeina iš Lietuvos Respublikos Prezidento rūmų, po skiriamųjų rašto įteikimo Iliustruotoji Lietuva, 1927 m. birželio 18 d.
- Čekoslovakijos nepaprastasis pasiuntinys ir įgaliotasis ministras Jan Skalicky (3-as iš kairės), įteikus Lietuvos Respublikos Prezidentui Antanui Smetonai skiriamuosius raštus, šalia – protokolo direktorius Stasys Girdvainis (4-as iš dešinės). Kaunas, 1936 m. birželio 29 d. M. Smečechausko nuotrauka Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus nuosavybė
- Švedijos nepaprastasis pasiuntinys ir įgaliotas ministras Lietuvai Per Birger Johansson (1-as iš kairės), įteikęs skiriamuosius raštus Lietuvos Respublikos Prezidentui Antanui Smetonai. Greta jo Užsienio reikalų ministerijosProtokolo direktorius Stasys Girdvainis (2-as iš kairės). Kaunas, 1935 m. rugsėjo 4 d. Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus nuosavybė
- Prancūzijos nepaprastasis pasiuntinys ir įgaliotasis ministras Lietuvai Georges Fernand Charles Dulong, įteikęs skiriamuosius raštus Lietuvos Respublikos Prezidentui Antanui Smetonai (4-as iš kairės), šalia – Užsienio reikalų ministerijos Protokolo direktorius Stasys Girdvainis (5-as iš kairės). Kaunas, 1935 m. rugsėjo 4 d. M. Smečechausko nuotrauka Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus nuosavybė