JAV konsulatas ir pasiuntinybė

1930–1940 m.

V. Putvinskio g. 68, Kaunas

 

Ankstesnis adresas: Kalnų g. 24, nuo 1931 m. V. Putvinskio g. 24

Tai 1930 m. pastatytas, tikėtina Petro Gordevičiaus suprojektuotas, Jonui Vileišiui priklausęs namas. Tai netaisyklingo plano, trijų aukštų su rūsiu ir vidiniu kiemeliu pastatas, kuriam būdinga modernizmo ir funkcionalizmo stilistika. Namo savininkas Jonas Vileišis – teisininkas, 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras, Kauno miesto burmistras, visuomenės veikėjas.

Jungtinės Amerikos Valstijos Lietuvos vyriausybę de facto ir de jure pripažino 1922 m. liepos 28 d. Kaune veikė Jungtinių Amerikos Valstijų konsulatas, o nuo 1930 m. gegužės 31 d. ir pasiuntinybė. Jungtinių Amerikos Valstijų pasiuntinybė buvo likviduota 1940 m. rugsėjo 5 d., po to kai Sovietų Sąjunga okupavo ir aneksavo Lietuvos valstybę. Nepaisant to, Jungtinės Amerikos Valstijos niekada nepripažino Lietuvos okupacijos ir prievartinio inkorporavimo į Sovietų Sąjungos sudėtį, be to ir toliau pripažino diplomatinį Lietuvos pasiuntinių ir konsulų statusą.

Konsulato kanceliarijos adresas keletą kartų keitėsi. Konsulato kanceliarija buvo įsikūrusi:

1922 m. – tuometiniame viešbutyje „Metropolis“;

1924–1930 m. – Gedimino g. 6 (tai senasis adresas);

1930–1940 m. – Kalnų g. 42, nuo 1931 m. V. Putvinskio g. 42 (dabar – V. Putvinskio g. 68).

Pasiuntinybės kanceliarija buvo įsikūrusi:

1932–1940 m. – Kalnų g. 42, nuo 1931 m. V. Putvinskio g. 42 (dabar – V. Putvinskio g. 68), ten pat kur ir konsulatas.

1939–1940 m. Jungtinių Amerikos Valstijų pasiuntinys rezidavęs Kaune gyveno adresu Trakų g. 16 (tai senasis adresas).

Jungtinių Amerikos Valstijų diplomatiniai atstovai akredituoti Lietuvai ir rezidavę Kaune:

Harry E. Carlson, konsulas nuo 1924 m. kovo 27 d.;

Charles M. Gerrity, vicekonsulas nuo 1924 m. kovo 27 d.;

Robert W. Heingartner, konsulas nuo 1926 m. rugpjūčio 23 d.;

Paul J. Reveley, vicekonsulas nuo 1928 m. vasario 24 d.;

Hugh S. Fulerton, konsulas nuo 1928 m. rugpjūčio 18 d.; pirmasis pasiuntinybės sekretorius, laikinasis reikalų patikėtinis (Chargé dʼAffaires a. i.) nuo 1929 m. liepos 28 d.;

Bertel E. Kuniholm, vicekonsulas nuo 1929 m. vasario 26 d.;

George La Mont, trečiasis pasiuntinybės sekretorius, vicekonsulas (1931 m.), trečiasis pasiuntinybės sekretorius (1933–1934 m.);

Maurice L. Stafford, pirmasis pasiuntinybės sekretorius, laikinasis reikalų patikėtinis (Chargé dʼAffaires a. i.) (1933–1934 m.);

Basil F. MacGowan, vicekonsulas nuo 1934 m. rugsėjo 1 d. iki 1940 m.;

John Hubner II, trečiasis pasiuntinybės sekretorius (1935–1936 m.);

C. Porter Kuykendall, pirmasis pasiuntinybės sekretorius, laikinasis reikalų patikėtinis (Chargé dʼAffaires a. i.) (1935–1938 m.);

Owen I. C. Norem, nepaprastasis pasiuntinys ir įgaliotasis ministras nuo 1937 m. lapkričio 26 d. iki pasiuntinybės likvidavimo 1940 m.

Walter J. Linthicum, trečiasis pasiuntinybės sekretorius (1937 m.); trečiasis pasiuntinybės sekretorius, vicekonsulas (1938 m.);

Tomlin Bailey, trečiasis pasiuntinybės sekretorius (1939–1940 m.), vicekonsulas nuo 1940 m. sausio 26 d.;

Bernard Gufler, antrasis pasiuntinybės sekretorius (1939–1940 m.), konsulas nuo 1938 m. balandžio 1 d. iki pasiuntinybės likvidavimo;

Walter J. Linthicum, trečiasis pasiuntinybės sekretorius (1939 m.).

Lietuvai ir kitoms Baltijos valstybėms buvo skiriamas vienas ir tas pats Jungtinių Amerikos Valstijų nepaprastasis pasiuntinys ir įgaliotasis ministras, kurio nulatinės rezidencijos vieta buvo Rygoje. Ten rezidavę pasiuntiniai periodiškai lankydavosi Lietuvoje, taip pat jie atvykdavo į svarbiausių Lietuvos valstybinių švenčių iškilmes Kaune. Tik 1937 m. Lietuvai buvo skirtas pasiuntinys rezidavęs Kaune, juo tapo Owen I. C. Norem. Jungtinių Amerikos Valstijų pasiuntiniais Lietuvai, rezidavusiais užsienyje, yra buvę:

Frédérik W. B. Coleman, nepaprastasis pasiuntinys ir įgaliotasis ministras nuo 1922 m. gruodžio 5 d., rezidavo Rygoje;

Robert Peet Skinner, nepaprastasis pasiuntinys ir įgaliotasis ministras nuo 1932 m. vasario 13 d., rezidavo Rygoje;

John V. A. MacMurray, nepaprastasis pasiuntinys ir įgaliotasis ministras nuo 1933 m. gruodžio 20 d., rezidavo Rygoje;

Arthur Bliss Lane, nepaprastasis pasiuntinys ir įgaliotasis ministras nuo 1936 m. birželio 24 d., rezidavo Rygoje.

Ano meto Kaune sklandė linksmos istorijos, atklydusios dar iš nepriklausomybės atgavimo laikų, jos pasiekė ir mūsų dienas. Viena jų pasakoja apie Jungtinių Amerikos Valstijų diplomatų sutikimą Kaune:

„Atvyko Amerikos misija. Kaune subruzdimas. Reikia kuo iškilmingiausiai priimti pasaulio galiūnus. „Metropoly“ ruošiamas ištaigingas priėmimas. Ceremonimeisteriu apsiima buti susisiekimo žinybos darbuotojas p. Š. Tuo metu jaunas diplomatas Č. stengias atnaujinti savo anglišką kalbą. Prof. V. nors tuo metu nemėgo, bet užsideda fraką.

Priėmimo metu turi groti orkestras. Suieškomas dabar jau miręs smuikininkas Leškevičius ir įsakoma jam, kad būtinai išmoktų groti Amerikos himną. Bet kur rasti gaidas? Bėgioja muzikantas ir šiaip iškilmių ruošėjų padėjėjai-savanoriai ieškodami amerikoniško himno gaidų. Pagaliau, rodos, Osovskio knygyne randa gaidas, kur pasakyta, kad tai Amerikos giesmė.

– Nu, tai čia ir bus himnas! – nusprendžia muzikantai.

Išmoksta, viskas tvarkoj.

Ir štai atėjo svarbusis momentas. Pasigirsta orkestro garsai. Visi lietuviai, dalyvavę iškilmėse, pakyla ir stovi, kol orkestras grojo. Bet… amerikiečiai ramiai sau sėdi, tarp savęs šnekučiuojas.

Skaitytojas jau dasiprotėjo, kad tai nebuvo Amerikos himnas. O būta paprastos dainelės, kuri turėjo apgaulingą vardą: „Amerikos giesmė“.“

(Iš nepriklausomybės atgavimo laikų…, Diena, 1933 m. gruodžio 10 d.)

Pro ano meto žurnalistų akis nepraslydo Sovietų Sąjungos pasiuntinio pirmasis apsilankymas Jungtinių Amerikos Valstijų pasiuntinybėje: „Šiomis dienomis Kaune buvo atnaujinti rusų amerikiečių santykiai. Prašom skaitytojus per daug nenustebti, žinoma, Roozveltas ir Litvinovas neatvažiavo į Kauną. Bet jų įgalioti ponai — Jungtinių Valstybių chargė d’affaires ir Sovietų polpredas padarė Kaune maždaug tai, kas įvyko Waahingtone: draugiškai susitiko Kauno Amerikos pasiuntinybėj, kur pirmą kartą buvo pakviestas Maskvos atstovas Lietuvai. Šioji sensacija praėjo plačios publikos beveik visiškai nepastebėta. Kauniškiai labai gerai žino, kad Vašingtonui atstovauja pas mus mister Statford, o Maskvai p. Karskis. Bet kokie yra jų savitarpio santykiai, tai Kauno publikai didžiausia paslaptis, takia pat, kaip ir visa, kas surišta su vietinio diplomatinio korpuso gyvenimu.“ (King-Kong, Kauno diplomatai privačiame gyvenime, Diena, 1934 02 04.)