Čekoslovakijos pasiuntinybė

1934–1939 m.

V. Putvinskio g. 60, Kaunas

Ankstesnis adresas: V. Putvinskio g. 36a

Tai 1933 m. vietoj medinio namo pastatytas architekto Broniaus Elsbergo suprojektuotas, notarui Kaziui Škėmai priklausęs namas. Pirminį pastato projektą rengė K. Dušauskas-Duš, vėliau projektavimą perėmė B. Elsbergas. Jis iš esmės paliko tuos pačius fasadus, tačiau perplanavo dalį vidaus patalpų. Tai penkių aukštų pastatas su liftu. Kieme buvo suprojektuota oranžerija ir garažai. 1939 m. šio pastato valdymą neterminuotos nuomos sutartimi perėmė Feiga Feinbergienė.

Šis pastatas buvo vienas populiariausių tarp ano meto diplomatinių atstovybių Kaune. 1934–1939 m. šio namo trečiame aukšte buvo įsikūrusi Čekoslovakijos pasiuntinybės kanceliarija, o ketvirtame buvo Čekoslovakijos pasiuntinio dr. Jano Skalickio šeimos apartamentai. 1939–1940 m. šiame name buvo įsikūrusi Švedijos konsulato kanceliarija, ten pat buvo ir konsulo apartamentai, 1940 m. – Argentinos konsulato kanceliarija, ten pat gyveno ir konsulas. 1938 m. šiame name butą nuomojo Belgijos vicekonsulas Henri Hunebelle.

Čekoslovakija Lietuvos Respubliką de facto ir de jure pripažino 1922 m. sausio 5 d. Netrukus Kaune įsikūrė Čekoslovakijos diplomatinės atstovybė – vice-konsulatas, vėliau jo statusas buvo pakeltas iki konsulato, o nuo 1928 m. Kaune veikė Čekoslovakijos pasiuntinybė. Diplomatinių atstovybių adresai porą kartų keitėsi. Diplomatinės atstovybės kanceliarija buvo įsikūrusi:

1924–1933 m. – Laisvės al. 14 (dabar – Laisvės al. 28);

1934–1939 m. – Putvinskio g. 36a (dabar – V. Putvinskio g. 60).

Čekoslovakijos diplomatiniais atstovais Kaune yra dirbę (atostogų metu konsulą pavaduodavo iš Prahos atsiųstas Čekoslovakijos užsienio reikalų ministerijos tarnautojas):

Jaroslav Galia, vicekonsulas nuo 1921 m. spalio 1 d., konsulas nuo 1922 m. liepos 6 d.,

Dr. Miroslav Niederle, pasiuntinybės patarėjas, Chargé dʼAffaires a. i. nuo 1928 m. rugsėjo 1 d.,

Dr. Jan Skalicky, pasiuntinybės patarėjas, Chargé dʼAffaires a. i. nuo 1933 m., nuo 1936 m. balandžio 29 d. nepaprastasis pasiuntinys ir įgaliotasis ministras iki pasiuntinybės likvidavimo 1939 m.

Dvožakas, konsulato sekretorius (1926 m.),

Dr. Tlustak, pasiuntinybės sekretorius (1928 m.).

Dr. Bernard Malik, Čekoslovakijos užsienių reikalų ministerijos pirmasis sekretorius pavadavęs pasiuntinį atostogų metu (1929 m.),

Dr. J. Gardavsky, Čekoslovakijos Užsienių reikalų ministerijos tarnautojas iš Prahos pavadavęs pasiuntinį atostogų metu (1930 m.),

Dr. Miroslav Černy, pasiuntinybės pirmasis sekretorius (1931 m.),

Hodek, Čekoslovakijos užsienių reikalų ministerijos tarnautojas iš Prahos pavadavęs pasiuntinį atostogų metu (1932 m.),

Bartonas, Čekoslovakijos užsienių reikalų ministerijos tarnautojas iš Prahos pavadavęs pasiuntinį atostogų metu (1936 m.),

Ortas, pasiuntinybės sekretorius (1939 m.),

Nuo 1927 m. Lietuvai ir kitoms Baltijos valstybėms buvo skiriamas vienas ir tas pats Čekoslovakijos nepaprastasis pasiuntinys ir įgaliotasis ministras, kurio nuolatinės rezidencijos vieta buvo Stokholme. Ten rezidavę pasiuntiniai periodiškai lankydavosi Lietuvoje, taip pat jie atvykdavo į svarbiausių Lietuvos valstybinių švenčių iškilmes Kaune. 1936 m. Kaune veikęs konsulatas buvo performuotas į savarankišką pasiuntinybę, nepaprastojo pasiuntinio ir įgalioto ministro pareigas užėmė dr. Jan Skalicky. Čekoslovakijos diplomatiniai atstovai akredituoti Lietuvai, tačiau rezidavę užsienio sostinėse:

Dr. Robert Flieder, nepaprastasis pasiuntinys ir įgaliotasis ministras nuo 1927 m. birželio 27 d., nuolatinės rezidencijos vieta – Stokholmas,

Vladimir Hurban, nepaprastasis pasiuntinys ir įgaliotasis ministras nuo 1930 m. rugsėjo 3 d. iki 1936 m. kai Kaune konsulatas buvo pakeltas iki pasiuntinybės statuso, nuolatinės rezidencijos vieta – Stokholmas,

Oldrich Farsky, karo atašė akredituotas prie pasiuntinybės Kaune (1936–1939m.), nuolatinės rezidencijos vieta – Maskva.

Čekoslovakijos atstovas Kaune dr. Jan Skalicky paliko įspūdį amžininkams: „D-ras Skalicky, čekoslovakų chargédʼaffaires atvažiavo į Kauną iš Vašingtono – nuosavu automobiliu! Tiesa jo moderniška 1933 m. Chevrolet per vandenyną plaukė laivu. Bet žemyne ir vėl buvo panaudota kelionei. D-ras Skalicky labai mokslus ir gabus. Jis neblogai supranta lietuviškai. Ponia Skalickienė puiki dainininkė.“ (Kauno diplomatai privačiame gyvenime, Diena, 1934 m. vasario 4 d.)

Lenkijos karo atašė Leon Mitkiewicz taip rašė: „Vienas įdomiausių užsienio valstybių pasiuntinių Kaune, kaip skelbia gandai, yra Čekoslovakijos pasiuntinys ponas Skalicky’s. Jis čia turi itin apsukraus žmogaus vardą ir susikūrė Kaune stiprias pozicijas Lietuvos vyriausybėje ir visuomenėje.“ (L. Mitkiewicz, Kauno atsiminimai 1938–1939 m., Vilnius, 2002.)

Čekoslovakijos diplomatinėje atstovybėje be įprastinio konsulinio darbo vykdavo priėmimai, susitikimai, proginiai pusryčiai, vakarienės. Ano meto žurnalistas Valentinas Gustainis buvo dažnas tokių priėmimų svečias, jis atsiminimuose rašė: „Gražiai priiminėdavo Čekoslovakijos pasiuntinybėje, ypač tais metais, kai čia šeimininkavo įgaliotas ministras Jan Skalicki.“ (V. Gustainis, Nuo Griškabūdžio iki Paryžiaus, Kaunas, 1991).

Čekoslovakijos atstovai prof. Jaroslav Galia, Miroslav Niederle ir Jan Skalicky buvo ryškios asmenybės Kaune. Jie rūpinosi šiltų santykių tarp Lietuvos ir Čekoslovakijos palaikymu. Nors Lietuva ir Čekoslovakija neturėjo bendros valstybinės sienos, tačiau kai kada šių valstybių santykiai buvo šiltesni nei su kitomis valstybėmis, tiesioginėmis Lietuvos kaimynėmis. Ypač ryškus buvo Lietuvos ir Čekoslovakijos bendradarbiavimas karininėje, akademinėje ir kultūrinėje sferose. Ypač dažnai buvo keičiamasi valstybės apdovanojimais. Antai, 1931 m. konsulas dr. Miroslav Niederle atstovybėje įteikė Prahos universiteto daktaro honoris causa diplomą Vytauto Didžiojo universiteto Evangelikų teologijos fakulteto dekanui prof. P. Jakūbėnui. 1934 m. atstovybėje valstybiniai Čekoslovakijos apdovanojimai buvo įteikti lietuvių lakūnams skridusiems aplinks Europą.

Klaipėdoje taip pat veikė Čekoslovakijos konsulatas. Konsulate yra dirbę:

Martynas Reišys, garbės konsulas nuo 1925 m. balandžio 7 d. iki 1939 m.,

Galia (prof. Jaroslavo Galios sūnus), dirbo konsulato tarnautoju (1929 m.).