Ankstesnis adresas: V. Putvinskio g. 34
Tai vienintelis specialiai diplomatinei atstovybei statytas pastatas Kaune. Lietuvos Užsienio reikalų ministerija sklypą pastato statybai įsigijo apie 1930 m. Pastatą suprojektavo architektas Vytautas Landsbergis-Žemkalnis. Pastatas pasižymėjo funkcionaliu erdvių išplanavimu, tuo metu tai buvo novatoriškas sprendimas, būdingas žymiausiems modernizmo architektūros pavyzdžiams. Paaštrėjus Bažnyčios ir Lietuvos vyriausybės santykiams, 1931 m. buvo pareikalauta, kad Vatikano nuncijus paliktų šalį. Pastatas 1932 m. buvo išnuomotas ir pritaikytas vaikų ligoninei. 1940 m. į Lietuvą atvyko naujas Vatikano nuncijus, tačiau Lietuvą okupavus Sovietų Sąjungai jis nespėjo įsikurti šiame pastate. Po Antrojo pasaulinio karo pastate veikė vaikų darželis, nuo 1971 m. – Kultūros skyrius, nuo 1973 m. – Menininkų namai.
Kaune veikė Apaštališkoji internunciatūra, vėliau nunciatūra. Vatikano diplomatinė atstovybė ilgą laiką buvo įsikūrusi viename pastate, tačiau Kaune su jos veikla asocijuojasi keletas pastatų.

Diplomatinės atstovybės kanceliarija buvo įsikūrusi:

• 1927–1939 m. – K. Donelaičio g. 44, butas 3 (dabar – Donelaičio g. 74);
• 1940 m. – K. Donelaičio g. 47, butas 15 (tai senasis adresas);
• pastatas į kurį nespėjo įsikelti – V. Putvinskio g. 34 (dabar – V. Putvinskio g. 56).

Vatikanas Lietuvos valstybę de facto ir de jure pripažino 1922 m. lapkričio 10 d.
Apaštališkojo Sosto diplomatiniai atstovai akredituoti Lietuvai:

Laurent Schioppa – apaštališkasis internuncijus nuo 1927 m. balandžio 6 d.;
Riccardo Batoloni – apaštališkasis internuncijus nuo 1928 m. liepos 30 d., apaštališkasis nuncijus nuo 1929 m. sausio 10 d.;
Luigi Centoza – apaštališkojo nuncijaus nuo 1940 m. balandžio 30 d.

Kaune taip pat rezidavo:

1927–1930 m. – Luigi Faidutti,apaštališkosios internunciatūros auditorius (pranc. Auditeur de lʼInternonciature Apostolique);
1931–1939 m. – Antonio Arata, laikinasis reikalų patikėtinis (Chargédʼ Affaires a. i.);
1934–1938 m. – dr. Antonio Samoré, atašė, nuo 1936 m. nunciatūros sekretorius;
1939 m. – Giuseppe Burzio, apaštališkosios internunciatūros auditorius (pranc. Auditeur de lʼInternonciature Apostolique);
1940 m. – Vito Peroni, atašė.